Žydų istorijos ir kultūros paminklai Kaune
Lietuvos žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos valstybės istorijos dalis. Kaune žydai pradėjo kurtis palyginti vėlai, tik XVII amžiuje, o pastatų, susijusių su žydų religine, labdaringa, edukacine veikla, atsirado tik nuo XIX amžiaus vidurio, nes tik tuo metu Rusijos caro valdžia leido žydams laisvai gyventi ir statytis namus Kauno miesto teritorijoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo mieste atsirado daugybė maldos namų, įskaitant sinagogas, ir nemažai socialinės rūpybos įstaigų. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, skleidėsi Kauno žydų kultūrinis gyvenimas, buvo statomos mokyklos, bendruomeniniai ir privatūs pastatai, daugelio žydų architektų dėka formavosi laikinosios sostinės modernistinis vaizdas. Tarpukario Kaune gyveno apie 37 tūkstančius žydų. 1940 metais, atėjus sovietams, jų organizacijos buvo uždraustos, mokyklos ir sinagogos – uždarytos, pastatai – nacionalizuoti. Daug žymių Kauno žydų sovietai suėmė arba ištrėmė. Antroji, nacių okupacija atėmė ne tik žydų nuosavybę, bet ir gyvybes: 1941–1944 metų Holokaustą išgyveno apie 3 tūkstančius Kauno žydų. Didžioji dalis išgyvenusiųjų nacių koncentracijos stovyklose į Lietuvą nebegrįžo, o tie, kuriems pavyko išsigelbėti Lietuvoje, iš jos išvyko. Šiandien Kauno žydų kultūrą – gubernijos centro ir laikinosios sostinės gyvenimo dalį – žymi tik išlikę pastatai.