Žydų realinė gimnazija
Žydų realinė gimnazija Kaune buvo įsteigta 1915 metais. Tuo metu Kaune šeimininkavo vokiečių kariuomenė, kurioje tarnavo rabinas Leopoldas Rozenakas. Pamatęs, kad caro administracijai prievarta iškėlus žydus iš tuometinės pasienio zonos, mieste likusių žydų šeimų vaikams trūksta ugdymo įstaigų, rabinas sumanė atidaryti naują mokyklą. Tarpukariu ji išaugo į gimnaziją su sustiprintu matematikos ir gamtos mokslų dėstymu hebrajų kalba (mokyklos gyvavimo pradžioje joje buvo dėstoma vokiečių kalba). Kol gimnazija neturėjo savo rūmų, berniukai ir mergaitės ilgą laiką mokėsi skirtingose nuomojamose patalpose senamiestyje. Iki 1924 metų šioje gimnazijoje piešimą dėstė dailininkas Jokūbas Mesenbliumas.
1930 metais pagal inžinieriaus Borucho Klingo projektą buvo pastatyti nauji modernistiniai trijų aukštų rūmai. Gimnazija nebuvo valstybinė. Ja rūpinosi specialiai Kauno žydų pirmajai privatinei gimnazijai išlaikyti įkurta draugija OR („Šviesa“), kurios valdybos pirmininkas buvo Žydų banko direktorius Benjaminas Brudnis (jis buvo ir OZE Kauno skyriaus steigėjas ir pirmininkas, ORT valdybos narys).
Lėšas naujiesiems rūmams statyti direktorius rinko Amerikoje, daugiausiai paaukojo buvęs alytiškis Eduardas Azrielis Čeisas (jis pats su žmona 1931 metais dalyvavo rūmų atidaryme; mokyklai buvo suteiktas šio mecenato vardas, tik neprigijo).
Priešais gimnazijos rūmus Kęstučio gatvėje buvo planuojama įrengti gėlyną. Du simetriški įėjimai gatvės fasado sparnuose vedė į pirmąjį aukštą; šiandien jie nenaudojami. Tuometinius higienos reikalavimus, keltus mokyklų pastatams, atspindi platūs stačiakampiai langai, leidžiantys gerai apšviesti klases. Modernistiniam stiliui būdingos plačios tarpaukštinės horizontalios juostos. Centriniame rizalite prie gatvės pirmajame aukšte buvo įrengta gimnastikos salė, antrajame aukšte – aktų salė, išsiskirianti langų aukščiu.
Pagrindinis įėjimas buvo suprojektuotas iš pusiau uždaro pastato kiemo, per jį patenkama į paradinę laiptinę. Pirmajame aukšte buvo gydytojo kabinetas, biblioteka, direktoriaus kabinetas. Kitos kairiojo sparno patalpos buvo skirtos vaikų darželiui. Pusrūsyje (cokoliniame aukšte), kuriame išliko autentiška šachmatinė grindų danga, buvo įkurdintas bufetas, drabužinės, dušai, patalpos mokyklos inventoriui bei mokymo priemonėms laikyti.
Yra žinoma, kad 1937 metais gimnaziją lankė 396 mokiniai. Gimnazijos patalpose veikusį vaikų darželį nuolat lankė 30–40 vaikučių, Dr. Švarco pradžios mokyklą – 150 mokinių. Nuo 1922 metų gimnazijos direktorius buvo pedagogas, rašytojas Cemachas Feldšteinas.
Cemachas Feldšteinas (1884–1944) gimė Kudirkos Naumiestyje (Naištote), studijavo istoriją ir filosofiją Berlyno ir Berno universitetuose, gavo filosofijos daktaro laipsnį, buvo aktyvus sionistas. Atėjus sovietams, išvyko į Vilnių. Patekęs į Vilniaus getą, skaitė paskaitas, redagavo „Geto naujienų“ laikraštį, buvo Geto tarybos narys. Žuvo 1944 metais Nacveilerio-Štruthofo (Natzveiler-Struthof) koncentracijos stovykloje.
Gimnazijoje mokytojavo rašytojas, žurnalistas, laikraščio „Žydų balsas“ redaktorius Natanas Grinblatas (1936 metais išvyko į Paleistiną), Steigiamojo Seimo narys Antanas Tamošaitis (vėliau tapo paskutiniu Lietuvos teisingumo ministru; 1940 metais žuvo sovietų kalėjime), Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, literatūrologas, Semitologijos katedros vedėjas Chaimas Nachmanas Šapiras (žuvo 1943 metais IX forte).
Sovietų okupantams uždraudus dėstyti hebrajų kalba, 1940 metais gimnazija buvo uždaryta. Po karo čia veikė mokykla-internatas, šiandien tai – Juozo Naujalio muzikos gimnazija.