Kauno žydų gimnazija
Gimnazija atvėrė duris 1920–1921 mokslo metais. Tuomet daug žydų vaikų grįžo į Kauną iš buvusios Rusijos imperijos teritorijos, kurioje pradėjo mokslus rusiškai. Todėl čia vyresnėse klasėse iš pradžių taip pat buvo dėstoma rusų kalba, o žemesnėse – hebrajų kalba. Rusiškai mokėsi ir vienas po kito šią gimnaziją pradėję lankyti būsimosios pasaulio garsenybės – filosofas Emanuelis Levinas ir dailininkas Nehemija Arbitblatas. Jų šeimos buvo grįžusios iš Ukrainos, į kurią jas buvo nubloškęs 1915 metais carinės valdžios vykdytas prievartinis žydų iškeldinimas iš tuometinės pasienio zonos.
Gimnaziją įsteigė Draugija komerciniam mokslui skleisti Lietuvoje. Vėliau ši mokymo įstaiga priklausė Draugijai mokslui bei tautiniam auklėjimui skleisti tarp žydų Lietuvoje. Nuo 1923 iki 1933 metų klasės buvo skirstomos į realines ir humanitarines; pastarosiose buvo dėstoma lotynų kalba, būtina norint stoti į universitetą. Prie gimnazijos buvo mokinių klubas: žaidimai, scena vaidinimams, literatūros paskaitos. Gimnazija veikė iki 1936 metų.
Kauno žydų gimnazija buvo įsikūrusi viename iš dviejų prie gatvės stovėjusių, Edai Šternienei priklausiusių mūrinių namų (kitas, kampinis, namas neišliko). Dviejų aukštų namas, pastatytas XIX amžiuje, 1927–1928 metais buvo iš pagrindų rekonstruotas, iškilo trečiasis aukštas. Namo perstatymo projektą pasirašė inžinierius Povilas Taračkovas. Architektas Mozė J. Blochas, iš pradžių prisiėmęs techninę priežiūrą, vėliau jos atsisakė, teigdamas, kad statybos darbų vykdytojai nesilaiko jo nurodymų. Šiandien name yra įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra.