Viešbutis ir restoranas „Metropolis“
Namą, skirtą viešbučiui ir restoranui, 1899 metais pasistatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai. Projektą paruošė gubernijos inžinierius Nikolajus Andrejevas.
Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, „Metropolio“ viešbutyje apsistodavo į laikinąją sostinę atvykę svečiai iš užsienio. 1922 metais Užsienio reikalų ministerija iš Volkovyskių, po Pirmojo pasaulinio karo pasilikusių Rusijoje, šį pastatą nusipirko ir valdė, tam tikslui įsteigusi AB „Lietuvos viešbutis“.
Šiame viešbutyje 1940 metais, paskutinėmis buvimo Kaune valandomis „gyvybės vizas“ pasirašinėjo Japonijos konsulas Čiunė Sugihara.
Tarpukariu „Metropolio“ restoraną garsino jame groję ir dainavę to meto lengvosios muzikos atlikėjai, kurių dauguma buvo žydai. Ypač populiarus Kaune buvo estrados dainininkas Danielius Dolskis (1890–1931). Jis gimė Vilniuje, studijavo Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete, lankė Teatro studiją ir pradėjo sceninę karjerą. Po revoliucijos palikęs Rusiją, Dolskis gyveno Rygoje, nuo 1923 metų – Berlyne. Įkalbėtas smuikininko Danieliaus Pomeranco, 1929 m. atvyko į Kauną. Greitai pramoko lietuvių kalbos ir pirmasis estrados scenoje ėmė dainuoti lietuviškai: anuomet madingus užsienio šlagerius jis vertė į lietuvių kalbą. Dolskis daugiausia dainavo „Metropolyje“, taip pat priešais buvusiame kino teatre „Triumf“ (toje vietoje vėliau buvo pastatytas „Merkurijus“) ir restorane „Versalis“. Deja, jo karjera buvo labai trumpa: sulaukęs vos 40-ties, 1931 metais mirė nuo plaučių uždegimo. Palaidotas Kauno Žaliakalnio žydų kapinėse. Priešais įėjimą į „Metropolio“ restoraną stovi 2007 metais skulptoriaus Romo Kvinto sukurta Danieliaus Dolskio skulptūra.
Kitas žymus žydų muzikas, susijęs su „Metropolio“ restoranu, buvo smuikininkas, dirigentas Michelis (Moišė) Hofmekleris (1898–1965). Šis muzikantas nuo 1920 metų vadovavo jo paties įsteigtam ansambliui, vadintam „Hofmeklerband“, su kuriuo dainavo Dolskis, Antanas Šabaniauskas ir kiti to meto estrados atlikėjai. Vakarais šio ansamblio koncertai iš „Metropolio“ net būdavo transliuojami per radiją. Ansamblis atlikdavo ir klasikinę muziką, dalyvavo Juozo Žilevičiaus organizuotuose koncertuose Karo muziejaus sodelyje, vasarą grojo Palangos kurhauze. Patekęs į Kauno getą, Hofmekleris 1942 metais subūrė geto simfoninį orkestrą „Hatikva“ („Viltis“), kuriame grojo ir jo tėvas Mordechajus Hofmekleris bei kitõs žymiõs muzikų šeimõs – Stupelių nariai. Visa Hofmeklerių šeima buvo muzikai. Ypač pasižymėjo brolis Leiba Hofmekleris (1900–1941) – Kauno valstybės teatro dirigentas ir pianistas. Hofmeklerio tėvai, du broliai ir sesuo su šeimomis žuvo Holokausto metu. Gyvas liko tik brolis Ruvimas, kuris 1937 metais emigravo į Ameriką ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare kaip JAV karininkas. Hofmekleris išgyveno Dachau pragarą ir susitiko su broliu. Į Lietuvą Hofmekleris nebegrįžo.