Mozės ir Malkos Chaimsonų namas
Aukščiausią Kaune to meto pastatą, žmonių vadintą „dangoraižiu“, 1931 metais pasistatė manufaktūros urmo prekybininkas Mozė Chaimsonas su žmona Malka. Chaimsonas kartu su kito įsimintino namo savininku Bereliu Šlapaberskiu nuomojosi sandėlį Elijaševų valdoje Senamiestyje.
Penkių aukštų namo su pusrūsiu ir plačia mansarda projektą 1930 metais parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Ryškios modernistinės stilistikos daugiabutis iškilo šalia tuometinių Konservatorijos rūmų vietoje lauko kavinės-restorano, kuri dar caro laikais veikė prie šių rūmų žaliavusiame sodelyje. Pagrindinio fasado centre nuo antrojo aukšto kyla platus metalinio karkaso erkeris, kurio kampiniai langai buvo lenktų stiklų. Po juo – aukštas portalas su viršlangiu, aptaisytas granitiniu tinku. Per aukštą vartų arką su ažūrine betono sienele viršuje patenkama į kiemą, kuriame dominuoja įspūdingas banguojantis daugiakampis rizalitas su laiptinės vertikale. Viduje paradinė laiptinė (joje buvęs liftas neišliko) nuo ūkinės laiptinės atskirta stikline sienele.
I–III aukštuose buvo įrengti prabangūs butai, po du kiekviename aukšte; viename tokių butų, trečiajame aukšte, gyveno namo savininkai. Po keturis kuklesnius butus buvo ketvirtajame ir penktajame aukštuose, dar kuklesni, skirti tarnams, – pusrūsyje ir mansardoje.
1930 metais dar įrengiamame Chaimsonų name butą išsinuomojo lietuvių kilmės rusų dailininkas Mstislavas Dobužinskis, atsikraustęs į Kauną 1929 metais. Savo bute jis atidarė privačią meno studiją.